BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.


Dažniausiai užduodami klausimai

Lietuva supranta migracijos problemos mastą ir iš jos kylančias grėsmes, todėl yra ir bus solidari ES valstybė narė. Savo valia dalyvausime pabėgėlių naštos tarp ES šalių pasiskirstyme, suteikdami pagalbą nuo karo bėgantiems žmonėms; prisidedame ir prisidėsime prie kitų ES ir tarptautinės bendruomenės veiksmų. Tai mūsų moralinė pareiga, kuri turėtų sutelkti valstybines institucijas, visuomenines organizacijas, bendruomenes ir bažnyčią bendrai veiklai.

Kažkada kitos šalys suteikė prieglobstį Lietuvos žmonėms, bėgantiems nuo karo ir persekiojimų, dabar mes turėtume atiduoti duoklę kitiems.

ES narystės kontekste europinis solidarumas mums padėjo įveikti krizę sunkiais ekonominio nuosmukio laikais (dėl sanglaudos ir struktūrinės paramos bei dalyvavimo bendroje rinkoje tapome labiausiai augančia ekonomika visoje ES (2004–2014 m. Lietuvos BVP išaugo daugiau nei 12 tūkst. eurų), o ES parama Lietuvoje sudaro didžiausią BVP dalį iš visų ES valstybių narių).

ES lygiu priėmus sprendimus dėl pagalbos krizinėje situacijoje atsidūrusioms šalims, Lietuva solidarizuojasi ir priims 1 105 pabėgėlius per 2 metus. Su pabėgėlių antplūdžiu gali susidurti ir pati Lietuva, kuri turi išorinę ES sieną. Išreiškus solidarumą su kitomis ES šalimis dabar, iškilus krizinei situacijai galėsime tikėtis pagalbos ir patys.

Lietuva įsipareigojo priimti 1 105 asmenis per dvejų metų laikotarpį (iki 2017 m. pabaigos).

Lietuva yra pasirengusi vykdyti asmenų perkėlimą, laukiama Graikijos ir Italijos pareigūnų veiksmų, kurie leistų mūsų pareigūnams pradėti perkėlimo procesą.
Pabėgėlių perkėlimas bus pradedamas tuomet, kai Italijos ir Graikijos pareigūnai suformuos pirminius perkeltinų asmenų sąrašus. Įvykdžius šią sąlygą, į laukimo centrus vyks Lietuvos deleguoti pareigūnai, kurie, remdamiesi numatytais kriterijais, vykdys asmenų patikrą Italijoje ir Graikijoje.
 

Už kiekvieną iš ES valstybių narių (Italijos ir Graikijos) perkeltą užsienietį, kuriam reikalingas prieglobstis, Lietuva iš ES gaus vienkartinę 6 tūkst. eurų išmoką. Už kiekvieną pabėgėlį, perkeltą iš trečiosios šalies, bus mokama vienkartinė išmoka iki 10 tūkst. eurų. Šie pinigai yra skirti valstybei ir nebus išmokami pabėgėliui asmeniškai.

Pabėgėlis − tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

Perkėlime gali dalyvauti tik asmenys iš tų valstybių, kuriose vykdomi persekiojimai ar dėl karo veiksmų kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, ir dėl to yra reikalingas prieglobstis. Šiuo metu tai yra Sirijos, Eritrėjos ir Irako piliečiai arba asmenys be pilietybės.

Taip.  Į  Lietuvą atvyks tik tie asmenys, kuriems reikalingas prieglobstis (Sirijos, Eritrėjos ir Irako piliečiai arba asmenys be pilietybės). Kiti migrantai, kurie neteisėtai atvyko į ES ieškoti geresnio gyvenimo ir kuriems nereikalingas prieglobstis, į Lietuvą nebus perkeliami. Tokie asmenys bus grąžinti atgal.

Yra numatytas patikrinimo procesas. Pirminį patikrinimą atliks Italijos ir Graikijos pareigūnai kartu su ES pareigūnais (Europos pabėgėlių paramos biuru). Jie paims prieglobsčio prašytojų pirštų antspaudus ir atliks pirminį patikrinimą. Antrinį tikrinimą atliks Lietuvos pareigūnai.
Skirtingų žinybų migracijos ir saugumo specialistai vykdys perkeliamųjų asmenų apklausas Italijoje ir Graikijoje, kad patikrintų, ar perkėlimui atrinkti užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atliktų patikrinimų dėl keliamos grėsmės pagrindu bus priimami sprendimai, ar asmenys galės būti perkelti į Lietuvos Respubliką, ar ne. Jei bus nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai, jis nebus perkeltas į Lietuvos Respubliką.
 

Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro, ES institucijų, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro informaciją, šalys turi būti pasirengusios įvertinti atvykusių pabėgėlių sveikatos būklę, patikrinti juos dėl galimų užkrečiamųjų ligų, priklausomai nuo šalies, iš kurios jie atvyko. Atkreiptinas dėmesys, kad į Lietuvą pateks pabėgėliai, kurie jau bus praleidę tam tikrą laiką kitų Europos Sąjungos šalių pabėgėlių priėmimo centruose, todėl tikėtina grėsmė dėl jų ūmios sveikatos būklės Lietuvai ir sveikatos priežiūrai yra minimali. Sveikatos specialistų pateikti duomenys rodo, kad pabėgėliai užkrečiamosiomis ligomis neserga dažniau nei europiečiai, tačiau jie gali būti labiau pažeidžiami tam tikrų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų dėl nepasiskiepijimo, netinkamų higienos sąlygų ar kitų priežasčių. Svarbu užtikrinti vakcinaciją, pasirūpinti tinkama gyvenimo vieta užtikrinant higienos sąlygas, stiprinti sveikatos priežiūros pajėgumus ir epidemiologinę priežiūrą.

Šiuo metu parama integracijai teikiama tokia tvarka: Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje parama integracijai trunka iki 8 mėnesių, vėliau į Lietuvą perkelti pabėgėliai integraciją tęsia savivaldybių teritorijose. Planuojame trumpinti integracijos laikotarpį pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėn. Sėkmingiausia integracija yra tada, kai asmuo gyvena visuomenėje, tad savivaldybių pagalba mums labai svarbi, ji reikalinga padedant surasti gyvenamuosius būstus, siekiant šiuos asmenis integruoti, geranoriškai nuteikti vietinę bendruomenę, suteikti pabėgėlių šeimoms kuo daugiau informacijos, įtraukti į savivaldybės gyvenimą.

Šiuo metu paramos integracijai laikotarpiu savivaldybės teritorijose šiuos asmenis kuruoja nevyriausybinės organizacijos: Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Tikimės, kad savivaldybės, įvertinusios savo galimybes, taip pat prisidės prie solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp Europos Sąjungos valstybių narių, pasiūlydamos turimus savivaldybių būstus arba suteikdamos informaciją apie galimybes išsinuomoti būstą jų savivaldybėje. Tiesa, panašios pagalbos tikimės ir iš privačių asmenų. Visuomenės parama labai svarbi prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai į vietos bendruomenę: ne tik būsto suteikimas, bet ir pagalba susipažįstant su mūsų šalies kultūra, tradicijomis, vertybėmis, lietuvių kalbos mokymas, teigiamas nusiteikimas. Mums visiems svarbu išmokti tolerancijos kitoniškumui ir padėti tiems, kuriems ši pagalba itin svarbi.

Paprastai mes bijome to, ko nežinome, o tai visai natūralu. Tačiau negalime užsisklęsti, turime priimti ir naujoves, su kuriomis susipažinus viskas nebeatrodo taip baisu. Ilgametė praktika pabėgėlių integracijos srityje rodo, kad didžioji dalis asmenų, baigę integraciją Pabėgėlių priėmimo centre, sėkmingai integruojasi į šalies gyvenimą, įsilieja į bendruomenės gyvenimą, kuria savo verslą ar dirba vietinėse įmonėse.

Kol gyvens Pabėgėlių priėmimo centre, pabėgėliai gaus 61 eurą maistui ir 10 eurų smulkioms išlaidoms per mėnesį. Savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims bus mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms – būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt. Šios, kas mėnesį mokamos, pašalpos dydis priklauso nuo šeimyninės padėties: pirmuosius šešis mėnesius vienam asmeniui bus mokama 265,2 eurų; dviejų asmenų šeimai – 326,4 eurų; 3 asmenų šeimai – 489,6 eurų; jeigu šeimoje daugiau kaip trys asmenys, papildomai skiriama pašalpa kiekvienam asmeniui 61,2 eurų. Nuo septinto iki dvylikto mėnesio bus mokama 132,6 eurų pašalpa.  Po valstybės paramos integracijai gavimo, šie asmenys galės kreiptis dėl socialinės paramos (socialinių išmokų, socialinių paslaugų) kaip ir Lietuvos piliečiai.

Ne. Pabėgėliai iš pradžių (iki 3 mėnesių) gyvens Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, kur bus mokomi lietuvių kalbos ir kultūros, o vėliau jų integracija vyks savivaldybėse (iki 12 mėnesių). Savivaldybės teritorijoje bus skiriami kuratoriai, kurie padės užsieniečiui susirasti ir išsinuomoti butą, užtikrins užsieniečio lankymąsi darbo biržoje ir padės spręsti kitus praktinius klausimus. Integracijos metu pabėgėliai gaus paramą būsto nuomai. Pasibaigus paramos integracijai laikotarpiui, socialinė integracija bus teikiama teisės aktų nustatyta tvarka kaip ir visiems Lietuvos piliečiams.

Pabėgėlių priėmimo centre šie asmenys yra supažindinami su užimtumo galimybėmis (jiems organizuojami profesinio orientavimo ir konsultavimo kursai, jei reikia – organizuojamas profesinis mokymas). Kvalifikacija bus pripažinta pateikus reikiamus dokumentus. Apsigyvenęs savivaldybės teritorijoje, prieglobstį gavęs užsienietis dėl darbo gali kreiptis į Darbo biržą, dalyvauti daugelyje aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.

Ikimokyklinukų tėvams mažus vaikus bus pasiūlyta leisti į lopšelius ar darželius, mokyklinio amžiaus vaikus – į bendrojo ugdymo mokyklas, profesines mokyklas. Planuojama, kad mokyklinio amžiaus pabėgėlių vaikai tam tikrą laikotarpį (iki vienerių metų) bus intensyviai mokomi lietuvių kalbos  išlyginamosiose klasėse ar grupėse. Vėliau atvykėliai integruosis į klases ir mokysis kartu su savo bendraamžiais gaudami visokeriopą  pagalbą.  Planuojama 5–10 klasių mokiniams arabų (ar kitą)  kalbą įskaityti kaip antrąją užsienio kalbą, o antrosios užsienio kalbos pamokas panaudoti papildomam lietuvių kalbos mokymui. Kitokių sprendimų prireiks dirbant su vyresniais mokiniais baigiamosiose klasėse, nes mūsų šalyje vidurinio ugdymo programa įgyvendinama tik per dvejus metus, o baigus ją laukia brandos egzaminų laikymas. Svarstoma  pabėgėlių vaikams sudaryti galimybę mokytis  programą per ilgesnį laiką.

Valstybinės kalbos mokymas yra viena iš paramos integracijai sričių. Pabėgėlių priėmimo centre pabėgėliai lanko intensyvius lietuvių kalbos kursus. Paramos integracijos laikotarpiu taip pat yra tęsiamas lietuvių kalbos mokymas.

Pabėgėliai, kaip ir piliečiai, bus gydomi tose pačiose mūsų šalies gydymo įstaigose – poliklinikose, šeimos medicinos centruose, jei prireiktų – ligoninėse. Rengti specialią tvarką dėl jų gydymo neplanuojama, šiems žmonėms galios tie patys teisės aktai ir tokia pati patekimo į gydymo įstaigas tvarka, kaip ir Lietuvos piliečiams. Kaip ir už Lietuvos piliečiams suteiktas paslaugas, taip ir už suteiktas paslaugas pabėgėliams gydymo įstaigoms sumokės ligonių kasos. Ligonių kasos apmokės iš valstybės biudžeto skirtomis lėšomis, kurios pateks į PSDF.

Perkeltiems ir prieglobstį Lietuvoje gavusiems asmenims bus pasiūlytos integracijos programos ir kitos garantijos, kurių jie neteks, jei išvyks į kitą ES valstybę. Jei tokie užsieniečiai išvyks į kitą ES valstybę ar ten liks gyventi ilgiau nei nustatyta, jie bus grąžinti atgal į Lietuvą.

Paramą integracijai pabėgėlis gali prarasti tokiais atvejais:
jeigu nelanko lietuvių kalbos ir visuomenės pažinimo kursų;
jeigu nesiregistruoja darbo biržoje;
jeigu turi problemų su teisėsauga;
jeigu yra nepratęsiamas leidimas  gyventi Lietuvoje;
jeigu yra išvykęs ilgiau nei 1 mėn. iš Lietuvos.
 

Ne. Visi į Lietuvą atvykę asmenys turės laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų lygiai taip, kaip ir visi Lietuvos gyventojai.

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-10-30